pusbačkis

×pùsbačkis sm. (1) J; N, M žr. pusbačkė: 1. Gr. 2. Pùsbačkį giros padariau Dov. Pùsbačkį silkių nusipirkdavom gavėniai Imb. 3. menk. kresnas vyriškis: Maišus susinešęs jo tarnas, tas pusbačkis Nikodemas Vaižg.